- sankalba
- sánkalba sf. (1) Š, NdŽ 1. CI29, LL265,325, GŠ6, Rtr, DŽ1 susitarimas, sutartis: Anidvi padarė sánkalbą tarp savęs, t. y. susikalbėjo J. Jam tenai sulig sankalbos ir nieko daryt negalima rš. Jau buvo … sulygęs ir sankalbą ant popieriaus padirbęs TS1899,3. Visi pamanė, kad tarp Gliaudelių ir Gerulaičių bus kokia nors sankalba dėl Edvardo sutuoktuvių su Maryte A.Vien. Tasai su Jonotu padarė sandarą, apdovanojo jį drabužiu iš purpuros ir visada sankalbą užlaikė S.Stan. Ar gal jie kaip sau panorėję sankalbas laužytie? Sz. Atsiminkit mūsų sankalbą: apie kiekvieną būtybę reikia kalbėti bešališkai J.Jabl. Napalys sankalbą patvirtino savo antspaudu – pabučiavo tėvui į ranką Vaižg. | Kokios sankalbos geidžia bažnyčia, daleisdama moterystę maišytą? A.Baran. 2. LL236, DŽ, Ukm [i]piktas susitarimas, sąmokslas: Jos tikslas dar labiau išplėsti savo slaptą sankalbą su imperializmu (sov.) sp. Jų visų buvo sánkalba Tj. Jų sankalba buvo mane primušti Tr. Jau jų sankalba atadengta BsPII270. 3. ppr. pl. sąlyga, aplinkybė: Gerai žinau, kaip sunkiose sankalbose jums reikia darbuotis Jn. | Bet parkėlimo sánkalbos ne tos pačios: ten parkėlimas įvyksta prieš santaras, čia prieš balsę Jn.
Dictionary of the Lithuanian Language.